Žemėlapis - Minja (Markaz al Minyā)

Minja  – miestas Egipte, vakarinėje Nilo pakrantėje, 245 km į pietus nuo Kairo. Muchafazos centras. Minja dažnai vadinama „Aukštutinio Egipto tiltu“, nes yra ties Aukštutinio ir Žemutinio Egipto sandūra. Prekybinis ir transporto mazgas. Pro miestą eina Kairo–Asuano geležinkelis. Cemento, chemijos, baldų, tekstilės (vilnos, medvilnės), maisto pramonė.

Minja yra didžiausias koptų centras Egipte, jų vadinamas Tmone. Koptai sudaro apie pusę miesto gyventojų. Yra universitetas, muziejus, Suzanos Mubarak menų centras, keletas mečečių (jų tarpe XI a. El Amravio mečetė), koptų katedra, XIX a. rokoko architektūros rūmai.

Minja gyvenama nuo senovės, priešdinastiniame Egipte miestas buvo XVI nomo centras. Susijungus Egiptui, Minja tapo svarbiu prekybiniu centru kelyje, jungusiame Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Miestas pavadintas Menat Khufu (mnt Hwfw – „Chufo tėviškė“), nuo jo kilo ir dabartinis pavadinimas. Miestas pasiekė didžiausią klestėjimą Vidurinės karalystės laikotarpiu, valdant XI dinastijai. Miesto valdovai buvo laidojami kitame krante esančiame Beni Hasano skardyje. Vėliau miesto reikšmė sumažėjo. Antruoju suirutės laikotarpiu Menat Chufu buvo užkariautas hiksų ir tapo jų sąjungininku kovoje prieš Tėbų XVII dinastiją. Šis miestas buvo piečiausias forpostas, kur siekė hiksų kontrolė, ir buvo siaubiamas Tėbų armijos. Kuomet Tėbų dinastija suvienijo Egiptą apie 1540 m. pr. m. e., Menat Chufu klestėjimas smuko. Greičiausiai po to nomo centro poziciją perėmė gretimas Hebenu miestas.

Žlugus Senovės Egiptui, mieste pradėjo kurtis koptai. Arabų kalifato laikais mieste pradėtos statyti didelės mečetės, rūmai. 1326 m. Minją aplankęs Ibn Batuta ją įvardino kaip visus kitus Aukštutinio Egipto miestus pranokstantį miestą. XIX a. tapo svarbiu medvilnės eksporto centru, nutiestas irigacinis Ibrahimijos kanalas. Po 1952 m. revoliucijos miesto reikšmė sumažėjo.